Kėdainių miesto vietos veiklos grupės narių delegacija, lietingą rugsėjo 29d. įgyvendindama projektą ,,Mes galim: susitarti, bendradarbiauti, savanoriauti!”, kurį finansuoja Kėdainių rajono savivaldybė, atvyko į Pakruojo miestą, tikslu apžiūrėti per VVG įgyvendintus projektus. Išvykos metu dalyviai ne tik turėjo galimybę pasisemti žinių ir gerosios projektų įgyvendinimo patirties, bet ir šaudė olimpiniais lankais Laisvalaikio ir sporto klubo ,,Vajetau” šaudykloje, su gidu aplankė vieną seniausių Lietuvoje medinę sinagogą, apžiūrėjo miesto savitarnos skalbyklą ir pabuvojo Pakruojo dvare.

Pakruojyje pasitiko ir vietos plėtros strategijos įgyvendinimo rezultatus apžvelgė Pakruojo miesto VVG vadovė Vaida Šeižė. Pastaroji sakė, jog pirmasis miestų VVG veiklos etapas – tik mažytė sniego gniūžtė, kurios dėka pavyko išgryninti ir atskleisti aštriausias miesto bendruomenės problemas. Vaida pasakojo, kurie projektai itin pasiteisino, yra patrauklūs vietos bendruomenei, bei patikino, jog būtinai reikalinga tolimesnė jų veiklos ir paslaugų plėtra. Sakė, jog įgyvendinus VVG projektus parengti 7 Pakruojo miesto gidai, 5 renginių organizatoriai ir 3 muziejininkai specialistai, kurie sėkmingai įsiliejo į darbo rinką.

Vėliau nuvykome į Laisvalaikio ir sporto klubą "Vajetau", kuriame šaudymo iš lanko veikla startavo per jauno verslo rėmimo projektą ir šiuo metu jau turi 20 narių. ,,...Mūsų pagrindinis tikslas nebuvo didelio meistriškumo siekimas, labiau kaip pramoga. Manau, kad tai labai geras laisvalaikio praleidimas, o pasirodo – ir labai įdomus įvairaus amžiaus žmonėms". - Apie projektą „Pagalbos verslo pradžia teikimas Pakruojo miesto jauno verslo atstovams siekiant sustiprinti verslus“ sakė Laisvalaikio ir sporto klubo "Vajetau" narys, Saulius Gegieckas.

Apsilankėme unikalioje Pakruojo Sinagogoje. Gidė Gitana itin įdomiai pasakojo apie vidaus patalpų dekorą, skliautinės lubų tapybos darbus (augaliją, gyvūniją ir kt. simbolius), o antro aukšto balkone apžiūrėjome ekspoziciją, skirtą šiame krašte gyvenusiems žydams.

Vėliau aplankėme Pakruojo Šv. Jono Krikštytojo parapijos socialinio verslo projektą, kurio paramos lėšomis įkurta savitarnos skalbykla. Čia teikiamos asmeninės higienos ir rūbų skalbimo paslaugos. Darbuotojos papasakojo, kaip joms sekėsi savanoriauti įgyvendinant projekto veiklas ir pasidžiaugė, jog ir su nedidelėmis investicijomis galima įgyvendinti itin reikalingus visuomenei projektus.

Po pietų išvykome į Pakruojo dvarą, kuriame mūsų laukė daugybė įspūdžių. Svečių rūmuose mus pasitiko pati dvaro šeimininkė Baronaitė. Pastaroji pasakojo apie dvaro įkūrėją Rietavo tijūną M. Vakavičių. Ir tik vėliau, grafaitei Aleksandrai Miunsterytei ištekėjus už Vilhelmo fon Ropo, dvaras kaip kraitis tapo Ropų giminės nuosavybe. Pakruojo dvarą valdė kelios Ropų kartos. Aštuonių asmenų dvariškių šeima anuomet tūrėjo per 40 tarnų. Išgirdome daug visokių pikantiškų rūmų istorijų. Sužinojome, jog svečių rūmai sovietiniais laikais buvo virtę žemės ūkio technikumu, vėliau – žemės ūkio kadrų kvalifikacijos kėlimo mokykla. Sunku ir beįsivaizduoti kaip prabangiame rūmų valgomajame, kur ilsisi surikiuoti stalo sidabro įrankiai ir krištolinės taurės, anuomet galėjo būti įrengta sporto salė, o ovalinėje menėje – aktų salė.

Apžiūrėję rūmų kambarius apsilankėme dvaro „drabužinėje“, kur spintose gausu išskirtinių rūbų: dvariškių kostiumų, apatinių, miego drabužių, papuošalų ir kitų aksesuarų. Dvaro siuvėja mums pasakojo apie XIX a. įstoriją menančias puošnias sukneles bei tuometines rūmų damų drabužių ,,madas". Apžiūrėję įspūdingą Pakruojo dvarą su gera nuotaika grįžome namo.

Dėkojame pakruojiškiams už šiltą priėmimą, bendradarbiavimą ir linkime sėkmės naujos vietos plėtros strategijos pasirengimo darbuose.

 Kėdainių miesto VVG informacija.