d7a 8518

Pareiškėjai sėkmingai pasirašo sutartis dėl bendruomenių inicijuotų projektų, skirtų vietos plėtros strategijoms įgyvendinti, finansavimo. Šiuo metu jau pasirašyta sutarčių už 22,23 milijonų eurų 689 bendruomenių projektams įgyvendinti.

„2014–2020 metų Europos Sąjungos (ES) fondų investavimo statistika ir vietos veiklos grupių (VVG) įvertintų paraiškų bei sudarytų projektų finansavimo sutarčių dinamika rodo, kad Vidaus reikalų ministerijos koordinuojama priemonė sėkmingai įgyvendinama. Miestų VVG labai aktyvios – iki metų pabaigos planuojama pasirašyti sutartis, kurių vertė dar 1,85 mln. eurų, taigi bendras visų projektų finansavimas šių metų pabaigoje sieks 24,15 mln. eurų“, – teigia laikinai vidaus reikalų ministro pareigas einanti Rita Tamašunienė.

Visos finansavimo sutartys bus pasirašytos šiais metais, kaip nustatyta teisės aktuose, o už skirtas ES lėšas bus įgyvendinti miestų bendruomenių projektai. Šios priemonės tikslas – skatinti minkštuosius projektus: didinti socialinę integraciją, užimtumą, skatinti verslumą.

Vidaus reikalų ministerija aktyviai bendradarbiauja su miestų VVG ir teikia joms metodinę pagalbą. Iš viso bus finansuojami apie 750 projektų pagal 39 VVG parengtas strategijas.

Miestų VVG tinklo prezidentė Vilma Indrikonienė didžiuojasi, kad jau pasiekti įgyvendinamų strategijų pokyčiai yra labai svarbūs miestų bendruomenėms. Anot jos, projektų realus efektyvumas yra gerokai didesnis nei kitų panašių priemonių, nes vietos bendruomenės aktyviai domisi projektams skirtų lėšų panaudojimo tikslingumu. Darbinių įgūdžių įgijimo projektuose dalyvavę asmenys gauna projektų vykdytojų pasiūlymų likti dirbti įmonėse arba įsidarbina kitose, be to, keičiasi darbdavių požiūris – jie suinteresuoti tęsti veiklas net ir projektams pasibaigus, nes turi tinkamas sąlygas, supranta ir įvertina įgyvendintų projektų naudą vietos bendruomenei. Įgyvendinat projektus, vystomi jauni verslai – konsultacijų metu teikiama individuali šių verslų dalyvių poreikius atitinkanti pagalba, mokoma, suteikiamos priemonės. Socialinę atskirtį patiriantiems asmenims atsivėrė galimybės gauti naujas vietos organizacijų socialines paslaugas, o tai stiprina priklausymo ir reikalingumo bendruomenei jausmą.

„Svarbu ir tai, kad dalies vietos projektų (pagal juos buvo numatyta teikti socialines paslaugas, pvz., vienišų senyvo amžiaus asmenų maitinimą) koronaviruso (COVID-19) krizės akivaizdoje, 2020 metų pavasarį, veiklos buvo perorientuotos greitai ir lanksčiai, kad paslaugos būtų teikiamos saugiai, laikantis nustatytų reikalavimų. Šio veiklos buvo išplėstos, nes maisto stokojančių ir kitokios pagalbos prašančių asmenų skaičius irgi labai išaugo. Sėkmingai strategijas įgyvendinančiuose miestuose nevyriausybinių organizacijų savanorių pagalba gyventojams buvo organizuota dar iki nacionalinių iniciatyvų pasirodymo. Tai rodo miestų bendruomenių gebėjimą prisiimti atsakomybę, greitai reaguoti, bendradarbiauti įveikiant iššūkius, todėl žvelgdami į ateitį manome, kad galima pasitikėti vietos organizacijomis ir joms būtina suteikti daugiau galių bei priemonių“, – teigia V. Indrikonienė.

Svarbu tai, kad 2020 metų gegužės mėnesį vykdytų projektų atrankų metu pareiškėjai savo projektuose atsižvelgė į turimą patirtį, teikiant pagalbą skirtingų amžiaus grupių (vaikų, jaunimo, senjorų ir kt.) ir įvairių sunkumų patiriantiems gyventojams, todėl didžioji dalis į rezervinius vietos plėtros projektų sąrašus įtrauktų projektų yra būtini siekiant sušvelninti koronaviruso (COVID-19) krizės keliamas pasekmes. Projektų veiklos padės spręsti labiausiai nukentėjusių socialinių grupių problemas. Socialiai pažeidžiami ir atsiskyrę asmenys tapo dar labiau pažeidžiami, vieniši, nesulaukiantys artimųjų. Vaikų iš socialiai remtinų ir daugiavaikių šeimų labai suprastėjo mokymosi rezultatai, jie pasidarė dar labiau atsiskyrę, vieniši, nes neturėjo galimybės socializuotis. Labiausiai pažeidžiami tapo senjorai, kurie buvo visiškai atskirti nuo visuomenės gyvenimo.

LR VRM informacija