R

Artėjančios Velykos šiemet - ne vien džiugesio, bet ir nerimą keliančio karantino metas. Kai kas jau kedena sparnus žygiams po Lietuvą, tačiau Palanga, Nida, Druskininkai, Birštonas, Trakai nelaukia mūsų šiemet – kad ir kokie šilti bus laisvadieniai, dabar ne laikas keliauti ir svečiuotis.

Viena gražiausių pavasario švenčių šiais metais bus kitokia, tačiau ne mažiau ypatinga. Lietuviams įprasta nuo amžių švęsti gražiausią pavasario šventę ir su tuntais anūkų užgriūti tėvus per Velykas. Šiemet, deja gyvenantiems kitur teks palikti prie durų lauknešėlį nuo Velykų bobutės. Tačiau pagrindiniu Velykų akcentu visuomet išliks gausios vaišės, šeimos susibūrimas prie stalo ir margučių daužymas bei ridenimas.

Daugelis šiuos metus atsimins kaip kruopštaus rankų plovimo ir apsauginių kaukių deficito metus. Norėtųsi, kaip toje pasakoje apie griūvantį dangų, jog paaiškėtų, kad ne dangus griuvo, bet viso labo klevo lapas krito. Bet koronaviruso siužete stebuklingų elementų - nėra. Ir visuotinę epidemiją galime atlaikyti tik stipria valia ir susiklausymu.

Tegul nepristinga valios artėjančiomis švenčių dienomis, tegul Prisikėlimo džiaugsmą dovanoja mūsų visų dvasinis ir brandos ūgtelėjimas. O geresnius laikus išsiburkime iš besiskleidžiančių kačiukų šakos pumpurėlių – tikint, kuo jų daugiau, tuo geresni ateinantys metai bus.